LT vn - Bendra informacija apie Bulgarijos Respubliką

Bendra informacija apie Bulgarijos Respubliką
Bulgarijos Respublika
Bulgarijos Respublika yra įsikūrusi Balkanų pusiasalyje. Šiaurėje ji ribojasi su Rumunija, pietuose – su Turkija ir Graikija, vakaruose – su Serbija ir Šiaurės Makedonija, o rytuose šalį skalauja Juodoji jūra.

Laikas
Sutampa su Lietuvos laiku.

Klimatas
Bulgarijos klimatas šalies šiaurėje ir centre yra žemyninis, o pietuose – pereinantis į Viduržemio jūros klimatą.
Vidutinė žiemos temperatūra kalnuose yra apie –5 °C, bet gali nukristi iki –30 °C, kai sniego danga siekia iki 2 m. Vidutinė vasaros temperatūra Sofijoje yra apie 16–27 °C, Varnoje – apie 19–30 °C. Vidutinė jūros vandens temperatūra yra 21–23 °C.
Vasaros turizmo sezonas trunka nuo gegužės iki rugsėjo.

Istorija
Pirmieji žinomi dabartinės Bulgarijos teritorijos gyventojai buvo trakai – indoeuropiečių gentys, šiose žemėse gyvenusios nuo I tūkstantmečio pr. m. e. iki I a. pr. m. e. Trakų žemės priklausė Romos imperijai ir buvo padalytos tarp Trakijos ir Mesijos provincijų.   
Keliais šimtmečiais anksčiau pakrantėje buvo įkurtos graikų kolonijos, iš kurių trakai ilgainiui perėmė graikų kalbą.
Vėliau, 395 m. Romos imperiją padalijus į Vakarų ir Rytų, abi provincijos tapo Rytų Romos imperijos dalimi. VII mūsų eros amžiuje dėl Didžiojo tautų kraustymosi Balkanų pusiasalyje ėmė kurtis pietų slavai, kurie palaipsniui asimiliavo trakų likučius. Pirmoji bulgarų valstybė, minima istoriniuose šaltiniuose, buvo Didžioji Bulgarija, suvienijusi  protobulgarų gentis Juodosios jūros ir Azovo stepėse. Jos sostinė buvo Fanagorija, o įkūrėjas ir valdovas – chanas Kubratas. Valstybės gyventojai daugiausia buvo tiurkiškai kalbančių protobulgarų gentys. VII a. įkurta Pirmoji Bulgarijos valstybė tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu regiono centru. Po kelių šimtmečių, žlugus Antrajai Bulgarijos valstybei (1185–1396/1422 m.), šalis pateko į Osmanų imperijos sudėtį ir liko okupuota beveik penkis šimtmečius. Po Rusijos–Turkijos karo (1877–1878 m.) susikūrė Trečioji Bulgarijos valstybė. Po Antrojo pasaulinio karo šalis tapo Rytų bloko dalimi, joje buvo įvestas komunistinis režimas. 1990 m. po politinių permainų Bulgarijoje buvo atkurta demokratinė santvarka – parlamentinė respublika.

Valiuta
Bulgarijos levas. Vieną levą sudaro 100 stotinkų. Šiuo metu apyvartoje yra 1, 2, 5, 10, 20, 50,  1 levo nominalo monetos ir 1, 2, 5, 10, 10, 20, 50, 100 levų nominalo banknotai.

Kalba
Valstybinė kalba yra bulgarų. Rašto sistema pagrįsta kirilica. Kurortų, turizmo centrų ir viešbučių darbuotojai kalba rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Gyventojų skaičius
Apytikslis gyventojų skaičius – 6 mln. žmonių. Didžiąją dalį gyventojų sudaro bulgarai, beveik 10 % – etniniai turkai, taip pat Bulgarijoje gyvena graikai, armėnai ir kitų tautybių atstovai.

Religija
Bulgarijos Stačiatikių Bažnyčiai priklauso apie 87 % gyventojų, apie 12 % išpažįsta islamą.

Valstybinės šventės ir nedarbo dienos
Sausio 1 d. – Naujųjų metų diena;
Kovo 3 d. – Išsivadavimo iš Osmanų valdžios diena;
Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena;
Gegužės 6 d. – Drąsos ir Bulgarijos kariuomenės diena;
Gegužės 24 d. – Bulgarijos raštijos ir kultūros diena;
Rugsėjo 6 d. – Bulgarijos suvienijimo diena;
Rugsėjo 22 d. – Bulgarijos nepriklausomybės diena;
Gruodžio 25, 26 d. – Kalėdos.

Kurortai
Vasaros atostogoms Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje siūlomos kelionės į Saulėto kranto, Šv. Vlaso, Nesebaro, Elenitės, Ravdos, Pomorjės, Sozopolio, Šv. Konstantino ir kitus kurortus. Visuose kurortuose rasite gerai išvystytą poilsio ir pramogų infrastruktūrą.

Varnoje gausu istorinių vietų, čia galite aplankyti romėnų pirtis, Jūros sodo parką, delfinariumą ir Aladžos vienuolyną, kurio uolose iškaltose celėse gyveno atsiskyrėliai eremitai.
Šeimoms su vaikais puikiai tiks poilsis Auksinių kopų kurorte – čia jūsų laukia platūs smėlio paplūdimiai ir įvairi pramogų infrastruktūra: sporto centrai, vandens parkas, pripučiami baseinai ir čiuožyklos vaikams, restoranai, diskotekos ir kt.
Iš šio kurorto patogu leistis į ekskursijas į Varną, Balčiką, Akmenų mišką (Pobiti Kamani) ar net aplankyti netoliese esančią midijų fermą.

Šv. Konstantino ir Elenos kurortas – puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina ramų poilsį.
Čia netrūksta nuošalesnių vietų atsipalaidavimui, veikia mini golfo aikštelės. Svečiai gali važinėtis dviračiais, žvejoti ar išbandyti vandens slides. Mažiesiems poilsiautojams įrengta daug žaidimų aikštelių ir atrakcionų.
Burgaso kurortą supa sūrūs ir gėlo vandens ežerai, tarp jų – mineralinis Atanasovo ežeras. Pačiame mieste verta aplankyti Jūros parką bei senamiestį, kur išlikusi XX a. pradžios architektūra – gausu konstruktyvizmo ir modernizmo stiliaus pastatų. 

Švariu kalnų oru garsėjantį Šv. Vlaso kurortą vertina ramaus poilsio mėgėjai ir šeimos su mažais vaikais. Čia įsikūręs prabangus jachtų uostas „Marina Dinevi“, kuriame galima išsinuomoti įvairių tipų jachtas ir leistis į pasiplaukiojimus Juodąja jūra. Uoste taip pat veikia aukštos klasės restoranai ir barai.

Saulėtasis krantas – vienas populiariausių Bulgarijos kurortų, puikiai tinkantis ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui.
Mažiesiems siūlomi atrakcionų parkai, vandens parkai ir įvairios pramogos, o jaunimui – gausybė barų, klubų ir stilingų lounge tipo restoranų. Kurorte verda intensyvus naktinis gyvenimas.

Paplūdimiai Bulgarijoje
Visuose Bulgarijos kurortuose paplūdimiai yra vieši, todėl turistai gali laisvai naudotis visa pakrantės juosta, nepriklausomai nuo to, kuriame viešbutyje apsistojo. Paplūdimio įranga dažniausiai yra mokama.

Slidinėjimo kurortai
Bulgarijos slidinėjimo sezonas trunka apie 130 dienų – nuo lapkričio iki kovo mėnesio, tad tai puikus metas žiemos sporto entuziastams. Šalyje veikia trys pagrindiniai slidinėjimo centrai: Borovecas, Bansko ir Pamporovo.

Arbatpinigiai
Bulgarijoje arbatpinigiai nėra privalomi, tačiau laikomi gero tono ženklu, jei esate patenkinti aptarnavimu.
Įprasta palikti arbatpinigių restoranuose, viešbučiuose ar autobuso vairuotojams – net ir nedidelė suma laikoma mandagumo ženklu.

Registracija ir išvykimas iš viešbučio
Atvykimo dieną registracija vyksta pagal kiekvieno viešbučio nustatytas taisykles. Paprastai įsiregistruoti galima nuo 14:00 val. vietos laiku. Rekomenduojame iš anksto susipažinti su viešbučio teikiamų paslaugų sąlygomis ir laikytis vidaus taisyklių.
Išvykimo dieną kambarys turi būti atlaisvintas iki 12:00 val. Prieš išvykdami nepamirškite atsiskaityti už papildomas paslaugas, tokias kaip telefono skambučiai, mini baras, kambarių aptarnavimas, masažai ir pan.
Bagažą galite palikti viešbučio bagažo kambaryje ir likti viešbučio teritorijoje iki pervežimo.
Jeigu neišsiregistruosite iki 12:00, gali būti taikomas papildomas mokestis už visą parą.
Vertingus daiktus, dokumentus, pinigus bei kelionės bilietus rekomenduojama laikyti viešbučio seifuose, kurie paprastai yra kiekviename kambaryje arba registratūroje.
Kambario raktas grąžinamas registratūroje. Pametus raktą, reikia nedelsiant informuoti viešbučio administraciją.

⚡️ Elektros energija
Įtampa: 230–240 V
Dažnis: 50 Hz
Kištukai: daugumoje viešbučių naudojami Europos tipo lizdai, tinkantys standartiniams prietaisams.
Kai kuriuose viešbučiuose, ypač neseniai renovuotuose, gali būti britiško (G) tipo lizdų, todėl patartina į kelionę pasiimti universalų adapterį.

Maistas ir gėrimai
Bulgarai – gana konservatyvūs, kai kalba pasisuka apie maistą, todėl jų nacionalinė virtuvė pasižymi paprastais, bet skaniais patiekalais, be pernelyg egzotiškų ingredientų. Vienas iš išskirtinesnių tradicinių valgių – tarator – šalta sriuba, gaminama iš smulkintų agurkų, rauginto pieno, krapų, česnako ir graikinių riešutų. Nors skamba neįprastai, karštomis vasaros dienomis ji nepaprastai gaivina.

Bulgarų virtuvėje dominuoja daržovės: įvairių rūšių salotos, sriubos, troškiniai ir šviežiai pjaustytos daržovės. Vienas žinomiausių patiekalų – šopska salotos, ruošiamos iš šviežių pomidorų, agurkų, saldžiųjų paprikų, svogūnų ir tarkuoto balkaniško sūrio, primenančio fetą.
Tarp turistų ypač populiarūs troškiniai, patiekiami tiesiai iš keraminio puodo. Tai gali būti mėsa, žuvis arba vištiena, kepta su daržovėmis, kiaušiniais, sūriu ir prieskoniais – šis tradicinis patiekalas vadinamas kavarma.
Bulgarijos pakrantės regionuose netrūksta šviežių jūros gėrybių ir žuvies. Čia rasite gausų pasirinkimą: nuo ant grotelių keptos žuvies filė iki įvairių žuvies patiekalų.
Desertams bulgarai skiria ypatingą dėmesį. Čia galima paskanauti purių pyragaičių su plakta grietinėle, karamele, šviežiomis uogomis ar vaisių salotų. Rekomenduojama paragauti braškių parfeto – šaldyto deserto su uogomis. Verta pasimėgauti ir šviežiai spaustomis sultimis, kurios puikiai malšina troškulį.
Neatsiejama vietinės kultūros dalis – bulgariškas vynas. Garsiausi šiuolaikiniai vynai gaminami iš Cabernet Sauvignon, Merlot ir Chardonnay vynuogių. Dunojaus regionas garsėja raudonuoju vynu – būtent iš čia kilęs legendinis Gimza vynas. Vynų žinovams taip pat rekomenduojami Trakijos ir Plovdivo regionų vynai. Sviščovo, Pavlikenio ir Jantros upės slėnio vietovės garsėja kokybišku Cabernet.